Pragulų tipai

Pragula – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius – paodį, fasciją, raumenis dėl kraujo apytakos sutrikimo.

Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio, alkūnės, menčių, pakaušio, kulnų, išorinėse kelių srityse, šlaunyje žemiau klubo, peties sąnario bei skruosto srityje. Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.

Būtina nepamiršti, kad pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.:

• Deguonies tiekimas
• Zondai
• Kateteriai
• Įtvarai ir kt.

Yra dvi pagrindinės priežastys:

• mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas – kai gilesni augdinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje. (nuotrauka)
• medžiagų apykaitos sutrikimo – pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos.

Taip pat skiriami pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai.

• Pirminiai – mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis.
• Antriniai – bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.

Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį.

I stadija – odos paraudimas – neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį. (blogai, jei į tai nekreipiama dėmesio).

II stadija – paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.

III stadija – išopėjimas apima poodį.

IV stadija – išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.

Pragulų profilaktika:

Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda š pagrindinių trijų dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo.Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.

Odos priežiūra:

Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones – kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės – ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų – jie sausina ar dirgina odą.

Spaudimo mažinimas

Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.

Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš narūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.

Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodes.

Pragulų profilaktikai – spaudimo keitimui naudojamos slaugos priemonės:

• Čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų – grūdų lukštai yra slidūs, todėl čiužinys lengvai prisitaiko prie kūno.
• Universalus čiužinys nuo pragulų
• Pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai.
• Čiužinys dubens srities pragulų gydymui – su specialiomis kiaurymėmis oro cirkuliacijai, gerina mikrocirkuliaciją – audiniai geriau aprūpinami maisto medžiagomis

Pagrindiniai spaudimo taškai priklausomai nuo paciento padėties.

Efektyvus gydymas

Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant.

Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina ligonio slaugą. Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.

Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija – nekrektomija – pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.

Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.

Pragulų tvarstymo stacionare ypatumai:

Pragulos atsiranda tarp 2,7 – 29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70 – 90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Per pirmąsias dvi savaites gulint ligoninėje, pragulų atsiranda 10 – 25% geriatrinių ligonių. Pragulos – tai viena iš opiausių stacionariai gydomų ligonių slaugos problemų. Tai rimta problema ligonio sveikatai, taip pat ir ekonominė problema. Tai sudėtinga klinikinė problema, kuri išlieka aktuali nepaisant medikų pastangų ją tirti ir spręsti.

Praktinės rekomendacijos

Pragulų rizikai įvertinti rekomenduojame naudoti pragulų rizikos skales. Siūlytume naudoti Nortono skalę pragulų rizikai įvertinti. Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, patariama sudaryti jam individualų pragulų profilaktikos planą. Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką. Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.

Pragulų tvarstymo namie ypatumai:

Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.

Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima.

Naudojimas

1. Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją.Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.

2. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.

3. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.

Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus.

Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį.

Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės – kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas.

Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialas gelio.

Šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu esate pastebėję jautrumą tvarčio komponentams. Šalutinės reakcijos: kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, pasireiškia alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja.

Tvarstymas pagal pragulų stadijas:

Tvarsčiai I stadijos praguloms

Esant pirmo laipsnio pragulai – neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus – rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių – galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.

Tvarsčiai II stadijos praguloms

II laipsnio pragula: dalinis odos pažeidimas, apimantis dermą, epidermį arba abu šiuos odos sluoksnius. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė.

Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.

• Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus.
• Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį.
• Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą.
• Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti.

Svarbu:

Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją. Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.Nenaudoti kartu su tvarsčiais antispetikų, pabarstų, kremų.

Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių – rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.

Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms

III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius.

Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti:

1. Žaizdos užpildą
2. Dengiamąjį tvarstį

Žaizdos užpildas gali būti:

• Specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių. Tuomet užpildoma 80% žaizdos gylio geliu ir opa uždengiama dengiamuoju vandens nepraleidžiančiu hidrokoloidiniu tvarsčiu. Perrišama ne rečiau kaip kas 3 dienas, kol opa nešvari ir valosi. Jei opa jau išsivaliusi, galima geliu užildytą opą palikti iki 7 dienų.
• Absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Tuomet antimikrobiniu tvarsčiu užildoma opa, tvarstį sulenkiant kelis kartus. Atidžiai apžiūrėkite ar tvarstis užpildė ir pragulos kišenės ertmes. Svarbu, kad tvarstis išklotų visą žaizdos dugną. Palikite tvarsčio „uodegėlę” kyšoti iš žaizdos ir uždenkite antriniu tvarsčiu.
• Paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms. Naudoti kaip absorbcinį su sidabru tvarstį ir uždengti antriniu tvarsčiu.

Dengiamasis tvarstis gali būti:

• lipnus hidrokoloidinis tvarstis.
• Bintas arba kitas pritvirtinantis marlinis tvarstis

Trumpas tvarstymo aprašymas

Nepriskiriamos stadijai pragulos

Tai tokios pragulos, kurių dugne yra susidaręs kietas ar klampus šašas.

Slaugos ligonine LT