Klizmos rūšys
Valomoji klizma
Naudojama esant vidurių užkietėjimui, pagal atitinkamas metodikas prieš rentgenologinį pilvo ertmės ir dubens organų tyrimą, proktologo apžiūrą, kai kada prieš operacijas, gimdymą. Valomosios klizmos tikslas – iš storosios žarnos pašalinti susikaupusias išmatas ir dujas. Valomosios klizmos veikia mechaniškai ir termiškai, skystina storajame žarnyne esančias išmatas, sudirgina žarnų gleivinę, todėl sustiprėja peristaltika, palengvėja išsituštinimas.Klizmos tūris turėtų būti apie 1.0 – 1,5 litro, vanduo 25-35C. Kai kada, siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis 20-15C vanduo. Galima vandenyje ištirpinti 2-3 valgomuosius šaukštus aliejaus, glicerino.
Hipertoninė klizma
Ypač efektyviai skatina tuštinimosi refleksą. Bet jos negalima naudoti esant uždegiminiam procesui tiesiojoje žarnoje. Patartina prieš naudojant tokią klizmą pasitarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja. Atliekant hipertoninę klizmą suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Jei gali ,pacientas turėtų išlaukti nesituštinęs 20-30 min.
Aliejinė klizma
Naudojamos esant sunkiam vidurių užkietėjimui,prieš atliekant valomąją klizmą, kai dėl susidariusio išmatų kamščio negalima supilti vandens į tiesiąją žarną. Aliejiniai klizmai galima naudoti skystą vazeliną, augalinius aliejus (saulėgrąžų, alyvų, kanapių) . Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40 0C) 50-100 ml aliejaus. Klizmos turinys supilamas švirkštu, per kateterį, kurio galas yra įkištas į tiesiąją žarną. Aliejus suminkština išmatas, pasiskirsto ant žarnos sienelės ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl tuštintis būna lengviau. Po pirmojo pasituštinimo galima toliau atlikti ir įprastinę valomąją klizmą.
Sifoninė klizma
Atliekama dažniausiai gydytojo nurodymu ir jo kontrolėje. Vandens supylimui naudojamas vieno litro atviras indas , sujungtas žarnele, naudojama įprastiniai klizmai. Sifoninės klizmos atlikimui prireiks 10-12 l švaraus vandens, 1l talpos atviro rezervuaro, 1cm diametro ir 1,5 m ilgio guminės žarnelės. Į rezervuarą supilamas vanduo, įkišamas klizmos antgalis į tiesiąją žarną apie 10cm, (gilesnį įkišimą gali atlikti tik medikas, gerai įvaldęs sifoninės klizmos atlikimo techniką). Supilama neskubant apie 1 litras vandens ir rezervuaras nuleidžiamas žemyn. Supiltas vanduo išbėga. Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį. Procedūra atliekama kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus.
Yra naudojamos ir paruoštos, vienkartinės klizmos: vienkartinis klizmavimo rinkinys, klizmutės Mikrolax. Jų atlikimo technika yra aprašyta gamintojo pateiktoje instrukcijoje.
Klizmavimo metodika
Klizmavimas yra saugus ir efektyvus būdas, padedantis sureguliuoti storosios žarnos funkciją, išvengti vidurių užkietėjimo, padedantis esant meteorizmui, pašalinantis dujas iš organizmo. Klizmavimas — gana paprasta ir saugi procedūra. Šią procedūrą lengva atlikti. Tiesa, per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, nes trikdomas tuštinimosi refleksas. Gydymo tikslu galima atlikti augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmas.
Klizmos atlikimui reikalingos priemonės:
Klizmos atlikimui reikalingas stiklinis, plastmasinis ar guminis (jis nėra patogus) 1,5-2 l talpos rezervuaras (geriau skaidrus), kad būtų galima matyti, kiek skysčio subėgo į storąją žarną). Prie rezervuaro dugno tvirtinama gana stangri, apie 1.5 – 2.0 cm skersmens guminė ar silikoninė (taip pat geriau skaidri) apie 1.5m ilgio žarnelė. Žarnelės gale yra lengvai pakeičiamas antgalis, kurio gale yra viena ar kelios skylutės. Antgalis turėtų būti plastmasinis, juos lengva keisti. Geriausiai naudoti vienkartinius. Antgalio pradžioje ar ant šlangutės turėtų būti kraniukas ar spaustukas, kurio pagalba galima dozuoti skysčio supylimą. Praktikoje yra naudojami skrandžio turinio evakuacijai skirti zondai.
Klizmos atlikimo technika
Patiesiama vienkartinė neperšlampanti paklodė, pacientas guldomas ant kairio šono, kojos kiek sulenktos per kelius. Klizmos antgalis įkišamas apie 10cm į tiesiąją žarną. Labai svarbu, kad įkišimo metu nebūtų pasipriešinimo, pacientas nejaustų jokio skausmo. Grubiai ar naudojant jėgą kišant antgalį, galima sužaloti tiesiosios žarnos gleivinę.
Įkišus antgalį, klizmos rezervuaras pakeliamas į 1 metro aukštį, atidaromas kraniukas ar atpalaiduojamas spaustukas ir lėtai suleidžiamas skystis, esantis rezervuare. Suleidimo greitis neturėtų būti didelis, nes gali atsirasti tiesiosios žarnos spazmas, pacientas neišlaikys supilamo skysčio. Jei pacientas blogai sulaiko skystį, (taip būna vyresnio amžiaus pacientams), galima paguldyti pacientą apie 15-20 laipsnių nuleidžiant viršutinę liemens dalį žemiau. Yra ir galima alkūnių-kelių padėtis, bet esant išsekimui ligonis nepajėgia išbūti tokioje padėtyje.